Karšti orai prie vandens telkinių pritraukia vis daugiau žmonių. Vasaros metu padaugėja skęstančių ir nuskendusių žmonių skaičius.

Svarbu !

• praktiškai 80 proc. paskendusiųjų – vyriškos lyties asmenys. Tai galioja visoms amžiaus grupėms. Lietuvoje vyrų mirštamumo dėl skendimų rodiklis 3–5 kartus didesnis nei moterų!
• vaikai skęsta tyliai!
• jeigu netoli vandens telkinio dingo vaikas, pirmiausia jo reikia ieškoti vandenyje!

Pagrindinės paskendimų priežastys:

• nemokėjimas plaukti;
• vaikų nepriežiūra;
• pavojų neįvertinimas, nepaisymas arba ignoravimas;
• informacijos apie saugų elgesį vandenyje stoka;
• neapribotas patekimas prie vandens telkinių;
• galimybių išsigelbėti ar būti išgelbėtam nebuvimas;
• alkoholio vartojimas;
• maudymasis neleistinose vietose.

Dažniausiai spėjama išgelbėti tik 1 iš 10 skęstančiųjų.

Karštuoju vasaros laikotarpiu nelaimių prie vandens ir vandenyje padaugėja. Pastebėjus skęstantįjį, žmonės dažniausiai išsigąsta ir nežino kaip elgtis. Visuomenės sveikatos specialistai pataria tokiais atvejais nesutrikti ir įvertinus situaciją imtis gelbėjimo ir gaivinimo veiksmų, kol į pagalbą atvyks kvalifikuoti specialistai.

Pamačius skęstantįjį, pirmiausia reikia atkreipti aplinkinių dėmesį. Šaukite: „Žmogus skęsta!“ Paskui apsidairykite, gal netoliese rasite kokią nors gelbėjimo priemonę. Tai galėtų būti bet koks vandenyje neskęstantis daiktas, kurį galėtumėte nusviesti skęstančiajam: gelbėjimo ratas, pripučiamas čiužinys ir kt. Paprašykite aplinkinių žmonių iškviesti greitąją medicininę pagalbą bendruoju pagalbos numeriu 112 ir gelbėtojus. Jei įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, ištiesti jam lazdą, storesnę medžio šaką arba nusviesti jam virvę. Jeigu neradote jokių gelbėjimo priemonių, galima priplaukti prie skęstančiojo, sugriebti jį už plaukų ir ištempti į nepavojingą vietą. Taip elgtis galima tik kraštutiniu atveju ir tik tada, jeigu esate tikrai geras plaukikas. Jei leidžia vandens gylis, saugiausia prie skęstančiojo eiti, o ne plaukti. Esant galimybei, darykite tai ne vienas, o pasitelkite į pagalbą daugiau žmonių. Ištraukę nukentėjusįjį iš vandens, apverskite jį veidu žemyn ir išvalykite jam burną. Padėkite nukentėjusįjį pilvu ant kelių, kad iš plaučių pasišalintų vanduo ir, jeigu žmogus nekvėpuoja ar kvėpuoja nereguliariai, pradėkite gaivinti.

Visuomenės sveikatos specialistai pataria, kad prieš pradedant gaivinimą, būtina nukentėjusįjį skubiai paguldyti ant nugaros, ant kieto pagrindo, apnuoginti krūtinės ląstą, atlaisvinti juosmenį, užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą. Dviem pirštais reikia užspausti nosį. Orą per burną įpūstį reikia du kartus. Gaivinimo schema yra tokia: du įpūtimai, tada patikrinamas pulsas, ir jei jo nėra – reikia dar du kartus įpūsti oro ir trisdešimt kartų ritmingai ir tvirtai spausti krūtinkaulį 5-6 cm. Spausti reikia apatinę krūtinkaulio dalį (dviejų pirštų atstumu į viršų nuo krūtinkaulio apačios), abiejų rankų delnus sudėjus vieną ant kito (pirštai turi būti pakelti), ištiestomis per alkūnę rankomis, statmenai krūtinkaulio. Atvykus greitosios medicininės pagalbos darbuotojams ar gelbėtojams, nukentėjusiojo gaivinimą perims specialistai.

Informaciją parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Jurgita Mikoliūnienė pagal SMLPC informaciją