Lapkričio 14-ąją yra minima Pasaulinė diabeto diena. Nustatyta, kad cukrinis diabetas paveikia vieną iš dešimties žmonių. Vadinasi, mūsų šalyje turėtų būti apie 280 tūkst. diabetu sergančių arba prediabetinės būklės žmonių. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje pirmojo ar antrojo tipo diabetas yra diagnozuotas daugiau nei 149 tūkst. žmonių, t. y. beveik perpus mažesniam skaičiui, nei, tikėtina, yra sergančių šia liga, žmonių. Suprasti, kokie yra diabeto rizikos veiksniai, – pirmas žingsnis atpažinti ir laiku suvaldyti ligą.

Cukrinis diabetas pagal išsivystymo mechanizmą skiriamas į 2 tipus:

• I tipo diabetą sukelia imuninė sistema, kai organizmo apsauginės sistemos atpažįsta insuliną gaminančias ląsteles kaip svetimkūnį, dėl to organizme visai neišskiriamas insulinas arba jo pagaminama labai mažai. Tikslios pirmojo tipo diabeto priežastys nėra žinomos, bet manoma, kad jo atsiradimui įtakos turi genetiniai ir aplinkos veiksniai. Pirmojo tipo diabetu serga maždaug 10 proc. visų diabetu sergančių ligonių, o jo prevencija kol kas nėra aiški.
• II tipo diabetas yra kur kas dažnesnis, juo serga 90 proc. diabetu sergančių asmenų. Antrojo tipo diabetas pasireiškia atsparumu insulinui, kai žmogaus organizmo ląstelės nepakankamai reaguoja į kraujyje cirkuliuojantį insuliną. Dėl šios priežasties kraujyje išlieka aukšta gliukozės koncentracija, o siekiant ją sumažinti kasoje toliau gaminamas insulinas. Toks uždaras ciklas kai kuriems žmonėms gali išsekinti kasą, dėl to ilgainiui sumažėja insulino gamyba, o gliukozės koncentracija išlieka aukšta (pasireiškia hiperglikemija). Antrojo tipo diabetas yra diagnozuojamas daugiausia vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau dėl sparčiai didėjančių nutukimo, fizinio pasyvumo ir sveikatai nepalankios mitybos rodiklių jis vis dažniau nustatomas ir vaikams, paaugliams bei jauno amžiaus suaugusiesiems.

Cukrinis diabetas dar vadinamas civilizacijos liga, kurią lemia paveldimumas, amžius, antsvoris ir nutukimas, sveikatai nepalanki mityba, fizinis pasyvumas, aukštas kraujo spaudimas, gestacinis diabetas, prasta mityba nėštumo metu.

Į ką vertėtų atkreipti dėmesį? Galimo diabeto požymiai:

• burnos sausumas ir troškulys,
• dažnas šlapinimasis,
• energijos stoka ir nuolatinis nuovargis,
• lėtai gyjančios žaizdos,
• dažnos odos infekcijos,
• suprastėjusi rega,
• rankų ar kojų dilgčiojimas ar tirpimas.

Vienas iš pagrindinių antrojo tipo cukrinio diabeto rizikos veiksnių – nutukimas, tad norint išvengti šio tipo diabeto ar jį suvaldyti specialistai rekomenduoja:

• Subalansuoti mitybą. Svarbu apskaičiuoti ir tinkamai paskirstyti paros energijos poreikį. Angliavandeniai turėtų sudaryti apie 50 proc., baltymai – 20 proc., riebalai – 30 proc. paros raciono. Pusryčiai turėtų sudaryti 25 proc., pietūs – 35 proc., vakarienė – 20 proc. paros kalorijų. Tarp pagrindinių valgymų galima užkąsti, bet užkandžiai turi sudaryti tik 5–10 proc. paros kalorijų. Labai svarbu vienu kartu nepersivalgyti – tą padaryti padeda dėmesio sukoncentravimas į valgymą, todėl reikėtų vengti valgyti darbo metu, naudojantis telefonu ar žiūrint televizorių. Taip pat verta nepamiršti, kad nuo 30 metų žmogaus medžiagų apykaita ima lėtėti, todėl būtina arba sumažinti maisto suvartojimą, arba padidinti fizinį aktyvumą.
• Laikytis darbo ir poilsio režimo.
• Būti fiziškai aktyviems. Reikėtų bent 2–3 kartus per savaitę vaikščioti (nueiti 10 000 žingsnių per dieną), bėgioti, plaukioti, bent 150 minučių per savaitę atlikti aerobinio fizinio krūvio pratimus.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Giedrė Bumblienė