Legioneliozė – ūmi infekcinė liga, kuri yra ypač pavojinga pagyvenusiems, rūkantiems žmonėms ir tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs, sergantiems cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių, onkologinėmis ligomis.

Legioneliozė pasireiškia ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos simptomais. Šiai ligai būdingos dvi kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji – Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.

Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu – įkvėpdamas Legionella bakterijų su vandens garais ir purslais, kurie gali susidaryti baseine, duše, prie fontano ir t.t.

Galimi infekcijos šaltiniai:

• karšto ir šalto vandens sistemos;
• dušo galvutės;
• čiaupai;
• tualetų bakeliai;
• baseinai;
• vandens aušinimo bokštai;
• vandens garų kondensatoriai;
• vandens vamzdžiai ir rezervuarai laivuose;
• terminiai mineraliniai vandenys ir jų tiekimo sistemos;
• gydomosios vonios;
• gydomasis purvas;
• oro drėkintuvai;
• gėlių laistymo sistemos;
• dekoratyviniai fontanai.

Legionelioze neužsikrečiama geriant vandenį ar vartojant jį maisto ruošimui. Legionierių liga paprastai neplinta nuo žmogaus žmogui.

Profilaktika

Legioneliozės profilaktika - tai sukėlėjo rezervuaro paieška ir jo nukenksminimas terminiais ar cheminiais metodais, oro kondicionavimo, vėsinimo, drėkinimo ir kt. sistemų tinkama priežiūra, gydytojų legioneliozės diagnostikos žinių tobulinimas, taip pat visuomenės švietimas ir mokymas.

Gyventojams patariama neleisti vandeniui užsistovėti, kad nesusikauptų nuosėdos reguliariai valyti dušus, dušų galvutes ir vandens čiaupus.

Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės susijusios su teisinga vandens sistemų eksploatacija: karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50 – 60ºC; šalto vandens temperatūra neturi siekti 25ºC; neleisti vandeniui užsistovėti sistemose; ne rečiau kaip 2 kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose; valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus; po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas.

Daugiau informacijos apie legioneliozę ir jos profilaktikos priemones galite rasti:  https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/ligu-aprasai/l-1/legionelioze

Higienos norma, kuri nusako geriamojo vandens ir karšto vandens saugos ir kokybės reikalavimus:HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, kurią galima rasti:https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.216309/asr

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Jurgita Mikoliūnienė pagal NVSC informaciją