Žmonės vis dažniau skundžiasi greitesniu nuovargiu, bendru silpnumu, prastesne nuotaika, dėmesio koncentracijos ir energijos stoka, sumažėjusia ištverme. Taip jaučiantis reikėtų sunerimti, nes tai gali būti lėtinio nuovargio sindromo įspėjamiejisignalai. Nuovargis – tai viena didžiausių problemų šiuolaikinėje visuomenėje. Ekonomikos pažanga, įvairių sričių laimėjimai keičia gyvenimo tempą versdami žmogų skubėti. Toks gyvenimo tempas ir skiriamas mažas dėmesys savo sveikatai sukelia įvairius organizmo sutrikimus, įtampą, stresą, ligas, kurios, sukelia nuovargį arba pasireiškia kartu. Nuvargstama nuo ilgo, sunkaus ir įtempto fizinio arba protinio darbo, gausaus informacijos srauto, emocinės įtampos, stiprių arba monotoniškų dirgiklių.Nuovargis yra visiškai normali ir laikina organizmo fiziologinė būsena,po sunkaus, įtempto darbo. Tinkamai pailsėjus, gerai išsimiegojus, nuovargis paprastai praeina, sugrįžta darbingumas, atsistato visos funkcijos. Tačiau dėl nuolatinės poilsio stokos, netinkamo darbo ir poilsio režimo, prastų miego bei mitybos įpročių, nepakankamo dėmesio savo sveikatai, nuovargio reiškiniai gali kauptis.

Lėtinis nuovargio sindromas arba pervargimas yra būklė, kada be aiškios priežasties jaučiamas fizinis arba protinis nuovargis, trunkantis ne trumpiau kaip 6 mėnesius. Pastebėta, kad žmonės prieš susirgdami lėtinio nuovargio sindromu, patyrė didelį stresą. Dažniau serga jauno bei vidutinio amžiaus žmonės, iš jų – moterys. Priklausomai nuo nuovargio rūšies,lėtinio nuovargio sindromo metu pasireiškia ir kiti simptomai. Lėtinis nuovargis gali būti protinis, emocinis, fizinis. Protinis nuovargio metudažniausiai pasireiškia šie simptomai: sumažėjusi dėmesio koncentracija, suprastėjusi atmintis, apatija, neatidumas, užmaršumas, uždarumas, painiava, nenoras vykdyti pagrindines užduotis. Gali atsirasti ir neurologinės sistemos funkcijos sutrikimo požymių: šviesos ir triukšmo baimė, judesių koordinacijos sutrikimas, tampa sunku orientuotis pažįstamoje aplinkoje. Netenkama apetito, dažniau pakyla arterinis kraujospūdis, tampa dažnesnė širdies veikla, atsiranda permušimai, sunkėja kvėpavimas, dažiau šlapinamasi, prakaituojama, netoleruojama šiluma ar šaltis.
Sutrikdoma ir imuninė sistema: dažniau sergama virusinėmis ligomis, dažniau skauda gerklę, padidėja limfmazgiai, esame imlesni ligoms, jautresni medikamentams.
Emocinio nuovargio metu žmogų kamuoja nuotaikų svyravimas, irzlumas, dirglumas, apatija, nepastovūs skausmai, nerimas. Žmogaus niekas nebejaudina, jis nustoja rodyti iniciatyvą. Fizinis nuovargis pasireiškia sumažėjusia raumenų jėga ir fizinio krūvio tolerancija, sumažėjusiu aktyvumu, sunkumais atliekant kasdienius darbus. Po įprasto krūvio jaučiamas stiprus nusilpimas, kuris nepraeina net pailsėjus. Atsiranda ir miego sutrikimai: mieguistumas dieną ir nemiga naktį. Būdingi raumenų, sąnarių, sausgyslių skausmai, migruojantys skausmingi taškai, naujai atsiradęs ar pakitęs galvos skausmas.

Lėtinio nuovargio sindromą sunku diagnozuoti, nes tokius pat simptomus sukelia nemažai lėtinių ligų:geležies stoka ir mažakraujystė, nėštumas, autoimuniniai sutrikimai, lėtinės širdies, inkstų, kepenų, plaučių, neurologinės, psichinės, endokrininės ligos, griežtos dietos, badavimas, kai kurios infekcinės ligos,  onkologiniai susirgimai, piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis. Lėtinio nuovargio sindromą reikėtų įtarti kai: žmogus jaučia nuovargį, kuris trunka ilgiau nei 6 mėnesius ir sutrikdo kasdienę socialinę ir darbinę veiklą, aktyvumą, kurio negalima paaiškinti kitomis ligomis ar mieguistumu – žmogus išsimiega, pailsi, o atsikėlęs vis tiek jaučiasi pavargęs; sunku susikoncentruoti, pablogėja atmintis, užmirštami neseni įvykiai; atsiranda kitų simptomų – skauda galvą, raumenis, sąnarius, galvą, peršti gerklę, padidėja kaklo limfmazgiai, padidėja arterinis kraujo spaudimas; sutrinka miegas. Tinkamai surinkta ligos anamnezė ir fizinis ištyrimas leidžia nustatyti nuovargio priežastis. Čia gali prireikti laboratorinių, rentgenologinių tyrimų, įvairių vaizdinės diagnostikos metodų ar psichologinės būklės ištyrimo. Šeimos gydytojas gali paskirti atlikti bendrą kraujo tyrimą, biocheminius, uždegiminius kraujo rodiklius, skydliaukės, inkstų, kepenų, kasos veiklą atspindinčius tyrimus, moterims ir vegetarams – geležies atsargų tyrimą ar kitus pagal individualų poreikį reikalingustyrimus.

Kaip galima būtų padėti sau? Pirmiausia turėtų būti tinkamai koreguojamos jau nustatytos būklės ar lėtinės ligos. Nustačius sindromą sukeliančias priežastis gydymas turėtų būti kompleksinis: gyvensenos keitimas, psichoterapija, fizioterapija, medikamentinis gydymas. Svarbiausias uždavinys – gyvenimo būdo korekcija. Keistis reikėtų palaipsniui, nerekomenduojama imtis drastiškų priemonių, nes siekiame ilgalaikio efekto. Patariama vengti nuovargį sukeliančių veiksnių, laikytis darbo ir poilsio režimo ir namuose, ir darbe. Svarbus yra reguliarus miego režimas. Kiekvieną dieną kelkitės ir eikite miegoti tuo pačiu laiku. Miego aplinka turėtų būti tyli, vėsi, tamsi. Patartina užmigti iki vidurnakčio.Jei dirbate sėdimą darbą ir kasdien sėdite ne mažiau kaip 6–8 valandas, būtinai darykite pertraukėles, kad pakeistumėte kūno padėtį. Būtina stiprinti, mankštinti organizmą. Fiziniu aktyvumu reikėtų užsiimti kasdien po 30 minučių.Gerai fizinei savijautai rekomenduotina būti gryname ore, galima išbandyti fizioterapiją, meditaciją, jogą ar kitus būdus, kurie padėtų sumažinti patiriamą stresą.Labai svarbu racionaliai maitintis: atsisakykite cukraus, keptų, rūkytų gaminių, vartokite daugiau skysčių, vaisių, daržovių, žuvies, pilno grūdo, neperdirbtų ir sveikatai palankesnių produktų, pagal poreikį mineralų, vitaminų. Maistas turėtų būti kuo įvairesnis, stenkitėsatsisakyti alkoholio, kitų žalingų įpročių. Iškilus klausimams dėl savo sveikatos būklės visada konsultuokitės su šeimos gydytoju.

Parengė

Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Ala Kuzmienė pagal informacinius šaltinius:

„MediCA klinika“ gydytojo L. Petrausko išsakytos mintys straipsnyje „Šeimos gydytojas: lėtinis nuovargis pandemijos laikotarpiu – vis dažnesnė diagnozė“,

https://lsmuni.lt/media/dynamic/files/5758/rekomendacijos_nuovargio.pdf