Prasidėjus atlydžiui sunku pastebėti apledėjusius šaligatvius po vandens ar sniego sankaupomis, todėl traumų ir susižalojimų tikimybė šiuo laikotarpiu itin didelė. Pastebima, kad pastaruoju metu padaugėjo kritimų, kurie sukelia rankų ir kojų sumušimus, sąnarių raiščių patempimus, galūnių kaulų lūžius. Taip nutikus, svarbiausia nepanikuoti, o tinkamai ir laiku pasirūpinti savimi ar kitu asmeniu patyrusiu trauminį sužeidimą.

Reikėtų būti atidesniems išeinant ar įeinant į pastatus, lipant iš transporto priemonių, vengti balų po kuriomis sunku įžiūrėti ledo likučius. Nors būti atsargiems reikėtų stengtis visiems, šis laikotarpis ypač pavojingas pagyvenusiems žmonėms, kurie ir taip neretai turi pusiausvyros sutrikimų.

Vis tik patyrus traumą svarbiausia tinkamai įvertinti situaciją ir nesistengti patiems nusistatyti diagnozės. Rimtus sužeidimus pirmiausia parodo staigus ir aštrus skausmas, kurį skalėje nuo 1 iki 10 įvertintumėte septynetu ar daugiau. Stiprų sužalojimą patyręs žmogus, negali galūnės pakelti ar jos pajudinti per sąnarį, atsiranda tinimo ar kraujosruvų požymių. Pastebėjus neįprastą galūnės padėtį, galima įtarti sąnarių pažeidimus ar kaulų skylimus ir lūžius, tad tokiais atvejais būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą arba kreiptis į gydymo įstaigą. Atsirėmimai į sužeistas galūnes ar jų pakėlimai netinkamai įvertinus situaciją, gali pasunkinti raiščių ir sąnarių pažeidimus, nulemti kaulų pasislinkimus.

Sunkesnių traumų atveju, gali būti taikomos sudėtingesnės gydymo priemonės, tokios kaip galūnių imobilizavimas ar operacija, tad labai svarbu į gydytojus kreiptis laiku. Patyrus traumą pirmas įspūdis gali būti klaidingas, tad į visus sužalojimus vertėtų žiūrėti rimtai ir atsakingai. Laiku nesikreipus pagalbos ir nesilaikant tinkamo gydymo rėžimo, ne tik pailgėja gijimo procesas, bet ir išauga komplikacijų tikimybė.

       Visuomenės sveikatos specialistai pataria nepamiršti esminių saugaus eismo taisyklių:

• Eiti lėtais ir mažais žingsniais. Neskubėti;

• Avėti žieminius batus, pagamintus iš šilumą izoliuojančios medžiagos, su guminiais, neslystančiais padais arba specialiais protektoriais, kurie didina sukibimo jėgą;

• Apsirengti sluoksniais. Drabužiai turėtų būti lengvi ir laisvi, nevaržantys judesių. Kintant temperatūrai bus galima sumažinti arba padidinti aprangos sluoksnių skaičių ir taip išvengti sušalimo arba perkaitimo;

• Ypač atsargiai eiti kelkraščiais per ir po pūgos. Apsnigti kelkraščiai ir prastas matomumas sudaro palankias sąlygas nelaimėms įvykti. Žmogus gali prarasti pusiausvyrą, paslysti ir pakliūti tiesiai po važiuojančios transporto priemonės ratais;

• Pajutus, kad gresia kritimas, reikėtų stengtis tai padaryti ant šono arba užpakalio. Kritimo metu nesipriešinti, nekovoti, o bandyti tiesiog natūraliai pasiridenti, galvą laikyti ta kryptimi kuria ridenamasi.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Jurgita Mikoliūnienė