Čiaudėjimas dažniausiai mus užklumpa atšalus orui ir paprastai yra siejamas su slogos pradžia.

Čiaudėjimas - tai labai staigus oro pašalinimas iš plaučių per nosį, taip išvalant kvėpavimo takus. Mokslininkai apskaičiavo, kad čiaudėjimo metu oras iš nosies iškvepiamas 4,5 metrų per sekundę greičiu. Tai - labai didelis greitis ir labai didelis spaudimas. Todėl bandyti dirbtinai nuslopinti čiaudulį tikrai nereikėtų, nes tai gali baigtis labai prastai.

Čiaudėjimas yra nevalingas, todėl net jei užsiimsite nosį oras iš plaučių vis tiek bus stumiamas. Tikėtina, kad per ausies trimitą jis pateks į vidinę ausį - staigus slėgis gali net sužaloti ausies būgnelį. Tačiau tai net nėra didžiausia problema, kuri gali ištikti sulaikius čiaudulį. Pavyzdžiui, galite susižaloti diafragmą ar sinusus. Kai kurie žmonės po sinusų operacijos nekenčia čiaudėjimo, tačiau jo sulaikyti negali, nes spaudimas gali nes pastumti akių obuolius į priekį.

Svarbu žinoti, kad čiaudėjimo metu staiga pakyla kraujo spaudimas, ypač jei čiaudulį sulaikote. Tai dažnai gali baigtis akyse trūkusiomis kraujagyslėmis, tačiau kraujas gali išsilieti ir į smegenys. Taip, įmanoma, kad sulaikytas čiaudulys baigtųsi insultu. Taigi, tam tikrais atvejais sulaikytas čiaudulys gali baigtis ir mirtimi, nors tikimybė, kad taip nutiks, yra labai menka.

Kita vertus, ne taip jau mažai žmonių čiaudėdami susižaloja kaklus, diafragmas ir ausis. Sulaikyti čiaudulio tikrai nereikėtų, nes tai gali būti pavojinga. Dar daugiau - čiaudėjimas mums yra būtinas. Taip iš kvėpavimo takų pašalinami svetimkūniai, dulkės bei bakterijos. Čiaudėti tam tikra prasme yra sveika, o štai stengtis tai daryti tyliai - pavojinga.    

Žinoma, čiaudėti yra į sveikatą mums, bet ne į sveikatą aplinkiniams.. Todėl prisidengti burną ir nosį čiaudint – higieninė būtinybė, kurią privaloma žinoti kiekvienam.

Čiaudėjimo taisyklės

• Kosint ar čiaudint, būtina užsidengti burną ar nosį su nosinaite (geriau vienkartine) bei nusisukti.
• Jei neturite nosinės – kosėti ar čiaudėti į drabužius, kurie nekontaktuoja su atvira ranka ir veikia kaip oro filtras (geriausia į alkūnės linkį, skverną).
• Neužsidengti burnos ar nosies delnu.
• Nosiai valyti ar išsišnypšti naudoti vienkartines nosinaites, jas panaudojus išmesti į šiukšlių dėžę ir nedelsiant nusiplauti rankas.
• Nekosėti ir nečiaudėti kitų žmonių draugijoje – geriau išeiti į vietą, kur nieko nėra.
• Sergant neiškvėpti oro į kito žmogaus pusę.
• Vengti kontakto su didelės gripo komplikacijų rizikos grupės žmonėmis: mažais vaikais, nėščiosiomis, pagyvenusiais, ligotais žmonėmis.
• Sveikas žmogus, atsidūręs kito žmogaus kosėjimo ar čiaudėjimo zonoje, turėtų nuo jo pasitraukti, trumpam sulaikyti kvėpavimą.
• Dažnai plauti rankas su muilu ir šiltu tekančiu vandeniu – apie 20 sekundžių. Jei muilo ir vandens nėra, galima naudoti antibakterinius rankų gelius, drėgnas servetėles, skirtas rankų higienai.
• Užsidėti kaukę, kad apsaugotume kitus – sveikus asmenis.

Įdomūs faktai apie čiaudulį

• Čiaudulys yra svarbus – jis apsaugo mūsų kūną. Tai labai svarbi imuninio proceso dalis, kuri padeda išsaugoti gerą sveikatą.
• Čiaudulys – tai automatinis refleksas, jei jis prasidėjo, sustabdyti neįmanoma.
• Žmonėms, kurie bando susilaikyti nečiaudėję, dažniau būdingos šios pasekmės: kraujuoja iš nosies, trūkinėja kraujagyslės.
• Jeigu stengsitės sulaikyti čiaudulį užspausdami nosį, tai gali baigtis ausies būgnelio plyšimu.
• Už čiaudulį atsakingas centras yra galvos smegenų apatinėje dalyje. Jį pažeidus, žmogus nebegali čiaudėti.
• Čiaudulio metu 44,7 m / s greičiu pasklinda apie 40 000 lašelių.
• Jei nesilaikoma čiaudėjimo taisyklių – ankštose ir gausiai žmonių lankomose vietose galima perduoti mikrobus iš karto 150 kitų individų.
• Miego metu mes nečiaudime, nes nervai, kurie atsakingi už šį refleksą, taip pat ilsisi.
• 18–35 proc. žmonių čiaudulį išprovokuoja netikėta ryški šviesa.
• Čiaudulys gali turėti psichologinę priežastį. Baimė, liūdesys, jautrumas ir kitos emocijos gali išprovokuoti čiaudulį.

Taigi keičiantis orams ir per šalčius išvengti virusinių ligų kur kas sudėtingiau, nes žmogus daugiau laiko praleidžia patalpose, kuriose ventiliacija ne visada yra tinkama. Dėl to atsiranda itin didelė tikimybė pasigauti infekciją nuo čiaudinčio draugo ar kolegos. Tačiau jei nepamiršime ir neignoruosime čiaudėjimo etiketo taisyklių, apsaugosime aplinkinius nuo nelauktos ligos.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Jurgita Mikoliūnienė pagal  Higienos instituto sveikatos stiprinimo centro informaciją.