Traumų prevencija

Prasidėjus atlydžiui sunku pastebėti apledėjusius šaligatvius po vandens ar sniego sankaupomis, todėl traumų ir susižalojimų tikimybė šiuo laikotarpiu itin didelė. Pastebima, kad pastaruoju metu padaugėjo kritimų, kurie sukelia rankų ir kojų sumušimus, sąnarių raiščių patempimus, galūnių kaulų lūžius. Taip nutikus, svarbiausia nepanikuoti, o tinkamai ir laiku pasirūpinti savimi ar kitu asmeniu patyrusiu trauminį sužeidimą.

Reikėtų būti atidesniems išeinant ar įeinant į pastatus, lipant iš transporto priemonių, vengti balų po kuriomis sunku įžiūrėti ledo likučius. Nors būti atsargiems reikėtų stengtis visiems, šis laikotarpis ypač pavojingas pagyvenusiems žmonėms, kurie ir taip neretai turi pusiausvyros sutrikimų.

Vis tik patyrus traumą svarbiausia tinkamai įvertinti situaciją ir nesistengti patiems nusistatyti diagnozės. Rimtus sužeidimus pirmiausia parodo staigus ir aštrus skausmas, kurį skalėje nuo 1 iki 10 įvertintumėte septynetu ar daugiau. Stiprų sužalojimą patyręs žmogus, negali galūnės pakelti ar jos pajudinti per sąnarį, atsiranda tinimo ar kraujosruvų požymių. Pastebėjus neįprastą galūnės padėtį, galima įtarti sąnarių pažeidimus ar kaulų skylimus ir lūžius, tad tokiais atvejais būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą arba kreiptis į gydymo įstaigą. Atsirėmimai į sužeistas galūnes ar jų pakėlimai netinkamai įvertinus situaciją, gali pasunkinti raiščių ir sąnarių pažeidimus, nulemti kaulų pasislinkimus.

Sunkesnių traumų atveju, gali būti taikomos sudėtingesnės gydymo priemonės, tokios kaip galūnių imobilizavimas ar operacija, tad labai svarbu į gydytojus kreiptis laiku. Patyrus traumą pirmas įspūdis gali būti klaidingas, tad į visus sužalojimus vertėtų žiūrėti rimtai ir atsakingai. Laiku nesikreipus pagalbos ir nesilaikant tinkamo gydymo rėžimo, ne tik pailgėja gijimo procesas, bet ir išauga komplikacijų tikimybė.

       Visuomenės sveikatos specialistai pataria nepamiršti esminių saugaus eismo taisyklių:

• Eiti lėtais ir mažais žingsniais. Neskubėti;

• Avėti žieminius batus, pagamintus iš šilumą izoliuojančios medžiagos, su guminiais, neslystančiais padais arba specialiais protektoriais, kurie didina sukibimo jėgą;

• Apsirengti sluoksniais. Drabužiai turėtų būti lengvi ir laisvi, nevaržantys judesių. Kintant temperatūrai bus galima sumažinti arba padidinti aprangos sluoksnių skaičių ir taip išvengti sušalimo arba perkaitimo;

• Ypač atsargiai eiti kelkraščiais per ir po pūgos. Apsnigti kelkraščiai ir prastas matomumas sudaro palankias sąlygas nelaimėms įvykti. Žmogus gali prarasti pusiausvyrą, paslysti ir pakliūti tiesiai po važiuojančios transporto priemonės ratais;

• Pajutus, kad gresia kritimas, reikėtų stengtis tai padaryti ant šono arba užpakalio. Kritimo metu nesipriešinti, nekovoti, o bandyti tiesiog natūraliai pasiridenti, galvą laikyti ta kryptimi kuria ridenamasi.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Jurgita Mikoliūnienė

Daugeliui fejerverkai yra neatsiejama Kalėdų ir Naujųjų metų šventės dalis. O tam, kad jie taptų gražiu šventės akcentu, o ne nelaimės priežastimi, rekomenduojame laikytis keleto taisyklių.

Pirotechnikos priemones geriau įsigyti specializuotose parduotuvėse, o ne turguje ar internetu. Ypač svarbu nenaudoti pirotechnikos gaminių su pažeista pakuote.

Pirotechnikos priemonės skirstomos į tam tikras kategorijas. Galingiausios, didžiausią triukšmą keliančios ir pavojingiausios priklauso 4–5 klasei, o 1–2 klasės yra mažiau pavojingos. Pirotechnikos gaminius galima naudoti tik atviroje teritorijoje, griežtai laikantis saugaus naudojimosi instrukcijos reikalavimų. Dėl neatsargaus pirotechnikos priemonių naudojimo padaryti sužalojimai paprastai yra labai pavojingi ir sunkiai gydomi.

Kaip saugiai naudotis pirotechnikos priemonėmis:

• Nesinešiokite jų kišenėse.
• Nežaiskite su jomis.
• Nelaikykite šalia radiatorių, krosnių.
• Nemėtykite, netrankykite.
• Neduokite vaikams vieniems jų leisti.
• Leiskite nuo lygaus, keisto pagrindo.
• Leiskite atviroje teritorijoje, kuo toliau nuo pastatų, automobilių.
• Leisdami tamsoje, pasišvieskite žibintuvėliu.
• Saugokite veidą ir rankas.
• Vienu metu uždekite tik vieną gaminį.

Bengališkosios ugnelės ne ką mažiau pavojingos. Todėl geriau jų nemėtyti, nekabinti ant eglučių, neduoti vaikams į rankas. Mažieji gali bandyti bengališkąsias ugneles užpūsti ir taip nudegti veidą. Fejerverkų keliamas triukšmas dažnai išgąsdina gyvūnus, todėl, kol leidžiami fejerverkai, gyvūnus laikykite namuose.

Jei pirotechnikos gaminys neiššovė:

•  Neikite prie jo mažiausiai minutę arba tiek, kiek parašyta instrukcijoje.
•  Nebandykite jo ardyti ar uždegti iš naujo.
•  Neužsidegusį ar neiššovusį gaminį reikia panardinti į vandenį, įdėti į maišelį ir išmesti į

šiukšlių konteinerį.

•  Įvykus nelaimei skambinti 112, o iki jai atvykstant suteikite pirmąją pagalbą.

Taigi, kad šventės būtų gražios tiek Jums, tiek aplinkiniams, praleiskime jas saugiai.

Parengta pagal Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro informaciją

Dažniausiai traumos įvyksta ne kelyje ar gatvėje, o buityje. Tokioje aplinkoje, kuri laikoma saugia ir patikima. Kas gi lemia, kad mūsų namai, turintys būti tvirtove ir užuovėja, tampa pavojingi?

Iš pažiūros saugioje namų aplinkoje elgiantis neapdairiai patiriamos traumos: nuo galūnių raiščių patempimų, plyšimų, minkštųjų audinių pažeidimų iki sudėtingų kaulų lūžių.

Pavojingiausios zonos yra virtuvė ir vonia. Virtuvėje reikia tvarkingai ir pagal naudojimo reikalingumą susidėti indus ir įrankius. Įvairius skysčius (padažus, actus ir kt.) laikyti originalioje pakuotėje, sunkiai vaikams pasiekiamoje vietoje. Nuolat reikia peržiūrėti produktų galiojimo laiką. Pasibaigusio galiojimo produktus būtina išmesti. Nepradėti dirbti kelių darbų iš karto. Patikrinti elektros, dujinių prietaisų veikimą. Esant gedimui– prietaisų nenaudoti.

Būtina atminti, kad, jei maudomės – skalbimo mašina esanti vonioje ar kitas elektros prietaisas negali būti jungiamas. Skalbimo, asmens higienos priemones susidėkime vienoje vietoje, kad galėtume lengvai pasiekti. Galioja taisyklė – visur turi būti originali pakuotė, etiketė. Prie vonios ar dušo kabinos tiesiamą kilimėlį būtinai tvirtinti prie grindų, kad nejudėtų. Prieš naudojimą patikrinti čiaupus. Grindų dangą išsausinti. Esant galimybei, prie vonios įrengti rankeną (dėl patogumo įlipant ir išlipant iš vonios).

Gyvenamosiose patalpose yra daug elektros ir elektronikos prietaisų. Jų sujungimui naudojami prailgintuvai. Kambariai pilni laidų, o tai kelia traumų pavojų. Reikalinga pasirūpinti elektros rozečių saugumu, ilgintuvų laidų patogiu patraukimu.   

Patarimai vyresnio amžiaus asmenims: kai neskaitote, nusiimti skaitymo akinius; avėti šlepetes su užkulniu; grindis valyti tik drėgnai (ne šlapiai); dulkėms valyti nuo aukštų paviršių naudoti kopetėles.

Būkime rūpestingi ir budrūs! Savo aplinka rūpinkimės nuolat ir atsakingai!

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Jurgita Mikoliūnienė pagal SMLPC informaciją

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos šią savaitę skiria visuomenės edukacijai apsinuodijimo klausimais. Dalinamės jų parengta aktualia informacija apie apsinuodijimus ir prevenciją.

Daugiau šių informacinių plakatų rasite apčioje, nuotraukų galerijoje.

Sukrėsto vaiko sindromu vadinama trauma, kurią dažniausiai kūdikiui iki vienerių metų, sukelia suaugusieji, suėmę už pažastų ir stipriai supurto. Stiprus kūdikio kratymas sukelia galvos smegenų pažeidimą, galvos kraujagyslių įtrūkim ir net kraujo išsiliejimą į galvos smegenis. Patirti sužalojimai gali sukelti nuolatinę negalią ir net mirtį.

Sukrėsto vaikos sindromą lemia vaiko fiziologija:

• galvos dydis: kūdikio galva yra labai didelė ir sunki (sudaro net 25–30 proc. kūdikio svorio, palyginti suaugusiųjų – apie 11 proc.), o kaklo raumenys silpni, todėl purtomo kūdikio galva juda pirmyn ir atgal didele amplitude;
• smegenų pozicija kaukolėje: kūdikio kaukolėje yra šiek tiek daugiau erdvės sparčiai augančioms smegenims, dėl to purtomo kūdikio smegenys daužosi į kaukolę;
• kraujagyslių tankumas ir trapumas: besivystančias kūdikio smegenis ir akis supa labai tankus kraujagyslių tinklas, kurios yra trapios ir purtant vaiką greitai sutrūkinėja;
• silpni kaulai ir audiniai: purtant neretai nukenčia ne tik kūdikio smegenys, akys, bet gali lūžti arba išnirti kaklo, galūnių kaulai, šonkauliai, gali būti pažeisti vidaus organai.

Dažnai  vaikas yra supurtomas ne iš blogos valios, o tiesiog stokojant žinių:

• už kojų kratomas užspringęs vaikas;
• mažas kūdikis mėtomas į orą (reikia žinoti, kad kūdikiai ir maži vaikai krykštavimu, juoku išreiškia ne tik džiaugsmą, bet ir nerimą, baimę);
• kūdikis supamas, laikant už kojyčių ar rankyčių;
• netaisyklingai, per mažam vaikui atliekama dinaminė ar kita mankšta;
• vaikas grūdinimas nardinant ir greitai iškeliant iš vandens ir pan.

Tačiau dažniausiai vaikai yra supurtomi, kai juos prižiūrintys asmenys netenka kantrybės. .

Sukrėsto vaiko sindromo simptomai:        

Sukrėsto vaiko sindromo požymių gali atsirasti iškart po to, kai vaikas buvo supurtytas, bet simptomai gali pasireikšti vėliau. Sunkūs sukrėsto vaiko sindromo požymiai yra sąmonės netekimas, traukuliai, šokas. Kiti sukrėsto vaiko sindromo simptomai:

• ant vaiko kūno matomos smurtavimo žymės: mėlynės, nubrozdinimai, patinimai, nuo suėmimo už pažastų ir suspaudimo pirštais likusios mėlynės ant krūtinės, šonkaulių; keistas tėvų elgesys, negebėjimas rišliai paaiškinti, kas vaikui nutiko;
• patinusi kūdikio momenėlio sritis;
• kūdikis nejudrus;
• kūdikis nesišypso, labai irzlus, be atokvėpio verkia arba, atvirkščiai, yra itin ramus, apatiškas, mieguistas, negali pabusti;
• pasunkėję kvėpavimas, dusulys;
• apetito nebuvimas, sutrikęs čiulpimas ar rijimas;
• vėmimas;
• išbalusi arba net pamėlusi oda;
• išsiplėtę arba nevienodo dydžio vyzdžiai;  kūdikis sunkiai fokusuoja akis arba seka judesius;
• sutrikusi koordinacija, vaikas negali pakelti galvos;
• traukuliai;
• paralyžius;
• sąmonės praradimas;
• koma;

Sukrėsto vaiko sindromas yra labai rimta būklė. Nors prognozė skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus ir sužalojimų sunkumo, tačiau dažniausiai yra prasta: net apie 25 proc. kūdikių dėl patirtų sužalojimų miršta, iki 80 proc. išgyvenusiųjų patiria rimtų neurologinių sutrikimų, kitų rimtų sveikatos problemų ir visą gyvenimą trunkančią negalią. Netgi patyrusiems ne itin sunkių sužalojimų kūdikiams gali atsirasti vystymosi sutrikimo požymių. Lengvesnio supurtymo padariniai gali būti nepastebimi kelerius metus, kartais jie gali išryškėti tik vaikui pradėjus lankyti mokyklą.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenė sveikatos stiprinimą Jurgita Mikoliūnienė pagal Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro parengtą informaciją

Visą straipsnį rasite:

https://smlpc.lt/lt/neinfekciniu_ligu_profilaktika/suzalojimu_prevencija/sukresto_vaiko_sindromo_pavojus_ir_prevencija.html

Informacijos šaltiniai:

Metodinės rekomendacijos „Tėvams apie įvairaus amžiaus vaikų sužalojimų rūšis“, 2018 m.

https://www.aans.org/en/Patients/Neurosurgical-Conditions-and-Treatments/Shaken-Baby-Syndrome

https://kidshealth.org/en/parents/shaken.html

https://mamoszurnalas.lt/sukresto-vaiko-sindromas/

Sukurkime saugius namus vyresnio amžiaus žmonėms.

Klausimynas skirtas griuvimų prevencijai

(Naudokite šį klausimyną siekdami surasti ir pašalinti riziką keliantį veiksnį namuose)

Laiptai ir pakopos

Ar ant laiptų laikote įvairius daiktus (batus, knygas, popierius ar kt.)?

Jokių daiktų nelaikykite ant laiptų.

Ar laiptai tvarkingi?

Sutaisykite sulūžusius ar nelygius laiptus.

Ar laiptai apšviesti ir ar šviesos jungikliai yra laiptų viršuje ir apačioje?

Laiptų viršuje ir apačioje vertėtų įsirengti apšvietimą ir šviesos jungiklius. Labai gerai būtų apšviesti jungikliai.

Ar ant laiptų yra kilimas? Jeigu yra, tai ar kilimas yra stabilus, nesuplyšęs?

Svarbu, kad kilimas būtų stipriai pritvirtintas prie kiekvieno laipto pakopos.

Ar turėklai yra stabilūs ir nesulūžę? Ar turėklai yra vienoje pusėje?

Turėklai turi būti tvarkingi, stabilūs ir nesulūžę. Saugiausia, jei turėklai yra abiejose laiptų pusėse ir eina per visą laiptų ilgį.

Grindys

Ar kambaryje yra baldų, kuriuos reikia apeiti?

Jeigu kambaryje yra baldų, kuriuos reikia apeti, reiktų juos per stumti taip, kad niekas neustotų kelio.

Ar kambaryje yra kilimas?

Geriau būtų kilimą pašalinti arba pritvirtinti su tam specialiai skirta dvipuse lipnia juosta, kad kilimas neslidinėtų.

Ar ant grindų laikomi daiktai (laikraščiai, batai, knygos, kiti daiktai)?

Patraukite visus daiktus nuo grindų.

Ar ant grindų yra kabeliai, laidai (telefono, interneto)?

Nuteiskite ir pritvirtinkite laidus šalia sienos, kad nereiktų jų peržengti. Jei yra galimybė, perjunkite elektros įtaisą į kitą elektros lizdą.

Virtuvė

Ar dažnai naudojami daiktai yra lengvai pasiekiami?

Laikykite dažnai naudojamus daiktus lengvai prieinamse vietose, tinkamame aukštyje (geriausia – liemens aukštyje).

Ar naudojate pakopą palypėti? Ar ji yra tvirta?

Jei reikia palypėti, geriausia naudoti pakopą su rankena įsikibti. Negalima naudoti taburetės ar kėdės.

Miegamasis

Ar lova yra pakankamo aukščio įlipti/išlipti iš jos?

Tam, kad pagyvenusiam žmogui būtų lengviau atsistoti iš lovos, jis sėdėdamas lovoje turėtų visa pėda siekti žemę. Jei asmuo naudojasi neįgaliojo vežimėliu, lovos aukštis turi sutapti su vežimėlio aukščiu.
Jei žmogaus lova yra per žema, paprasčiausias sprendimas – prie lovos kojų pritvirtinti papildomus pakėlimus. Jų būna įvairaus aukščio. Tokios pačios papildomos kojos gali būti naudojamos ne tik lovai, bet ir kėdės ar stalo pakėlimui. Jei asmens lova per aukšta, galbūt reikėtų pamodifikuoti lovos rėmą arba pakeisti patalynės dėžę.

Ar turite prie lovos šviestuvą? Ar jis lengvai pasiekiamas?

Pasidėkite šviestuvą prie lovos taip, kad jis būtų lengvai pasiekiamas.

Ar asmuo gali naktį saugiai nueiti nuo lovos iki tualeto?

Įsigykite naktinę lempą, kad matytumėte, kur einate. Kai kurios lempos šviečia tik tamsioje patalpoje.

Vonios kambarys

Ar dušo, vonios grindys slidžios?

Patieksite neslystantį guminį kilimėlį ant grindų.

Ar reikalinga pagalba įlipant/išlipant iš vonios? Ar reikalinga pagalba pasikelti nuo unitazo?

Prie vonios turi būti įrengti bent du ranktūriai – vienas vertikalus ant maišytuvo sienos, kad būtų lengviau įlipti/išlipti, kitas horizontalus ant galinės sienos, kad būtų lengviau atsisėsti/atsistoti. Vertikalaus ranktūrio vidurys turi būti maždaug asmens, kuris juo naudosis, pečių lygyje.

Ar asmuo gali lengvai atsisėsti/nulipti nuo unitazo?

Unitazo aukštis taip pat turėtų būti pritaikytas. Tiems, kurie naudojasi vežimėliu, standartinis unitazo aukštis yra netinkamas – ant unitazo persėsti yra patogu, tačiau nulipti nuo jo yra sudėtinga.
Rekomendacija yra įrengti unitazą 45–46 cm aukštyje. Mažas unitazo aukštis yra nepatogus žmonėms, kuriems sunku atsistoti. Paaukštinti unitazai būna kelių tipų – su porankiais, be jų, su nuimamais porankiais, skirtingo aukščio porankiais, su apsauginiais rėmais ir kt.
Pernelyg aukštas unitazas taip pat nėra gerai, ypač tiems, kurie turi pusiausvyros sutrikimų, nes pėdos mažai siekia žemę

Gyvūnai

Ar auginate šunį ar katę?

Pakabinkite gyvūnui ant kaklo varpelį, kad girdėtumėte ir žinotumėte, kai jis yra netoliese.

Daugiau informacijos rasite:

http://www.smlpc.lt/media/image/Naujienoms/2017%20metai/neinfekcines/Vyresnio_amziaus_zmoniu_nukritim.pdf

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Jurgita Mikoliūnienė pagal SMLPC informaciją

Nudegimai ir nusiplikymai yra vieni dažniausiai pasitaikančių nelaimingų atsitikimų buityje. Gyvenamuosiuose būstuose kūrenamos krosnys, katilai, židiniai, veikia elektriniai šildytuvai, deginamos žvakės, todėl padidėja gaisro ar nudegimo dėl kontakto su įkaitusiu paviršiumi arba elektros srove pavojus; geriama daugiau karštų gėrimų, kuriais lengva nusiplikyti. Nemažai nudegimų sukelia pirotechnikos priemonių, fejerverkų sprogimai ir kt.

Nudegimas sukelia skausmą, diskomfortą, jo pasekmės gali išlikti visą gyvenimą.

Vaikai dažnai nusipliko ar nudega dėl per didelio smalsumo, pavojaus nesuvokimo, nesaugios aplinkos ir nepriežiūros. Nuo nudegimų dažniau nukenčia berniukai nei mergaitės.

Beveik visi nudegimų ir nusiplikymų atvejai (96 proc.) įvyksta namų aplinkoje, kai suaugęs šeimos narys yra šalia vaiko.

Išskiriamos keturios grupės pavojų, galinčių sukelti nudegimus: nuplikymai, kontaktas su karščiu, elektros sukelti nudegimai ir cheminiai nudegimai.

Dažniausi nudegimų ir nusiplikymų pavojai 

Nusiplikymų: verdantis vanduo ar maistas; garai; karštas vandentiekio vanduo.

Cheminių nudegimų: stiprios buities cheminės priemonės; automobilių priežiūros cheminės priemonės; sodo ir daržo cheminės medžiagos.

Elektros sukeltų nudegimų: pašalinių daiktų kišimas į elektros lizdą; kontaktas su neizoliuotais laidais; vandens kontaktas su elektros šaltiniais.

Kontakto su karščiu: karštos keptuvės, puodai; ugnis krosnyje, židinyje ir pan.; elektriniai šildytuvai; degtukai, žiebtuvėliai; žvakės ar žvakių vaškas; cigaretės, cigarai, pypkės; degūs audiniai, drabužiai; plaukų žnyplės; lygintuvai; automobilių išmetamųjų dujų sistemos; bengališkoji ugnis; pirotechnikos priemonių sprogimai; įkaitusi žaidimų aikštelių įranga.

Dažniausia nusiplikymų priežastis – karšti skysčiai. Jie gali sukelti itin skausmingų ir rimtų nudegimų. Plonesnė vaikų oda yra linkusi nudegti žemesnėje temperatūroje, dėl to vaikų nudegimai dėl kontakto su karštais skysčiais yra gilesni. Nusiplikymai yra daug dažnesnė hospitalizacijos priežastis nei kontaktas su karščiu.

Kita dažna priežastis yra elektros sukelti nudegimai, dėl jų stacionare gydoma 3,5 proc. visų dėl nudegimų gydomų pacientų. Vaikai dažniausiai nudega burną ir lūpas perkąsdami arba čiulpdami elektros laidus. Mirtingumas vaikų, kuriuos dar iki atvežant į ligoninę ištiko kardiogeninis šokas, yra 90 proc.

Nusiplikymų ir nudegimų prevencija

Saugios aplinkos užtikrinimas ir mokymas suteikti pirmąją pagalbą gali padėti išvengti pavojų, sumažinti nepageidaujamas sužalojimų pasekmes, todėl pasirūpinkite nusiplikymų ir nudegimų prevencija artimiausioje aplinkoje.

• Gaisro prevencija: įrenkite ir reguliariai prižiūrėkite dūmų detektorius, reguliariai keiskite jų maitinimo elementus; turėkite gesintuvą ir mokėkite juo naudotis; jei gyvenate individualiame name, reguliariai tikrinkite, ar neužsikimšo kaminai; nenaudokite rakinamų durų rankenų vaikų miegamajame; numatykite išėjimo iš pastato kelius gaisro atveju; reguliariai mokykite vaikus, kaip kilus gaisrui reikėtų palikti patalpą ir elgtis: užsidegus drabužiams gultis ir ridinėtis ant žemės, jei patalpoje yra dūmų – šliaužti pažeme. Mokomąją medžiagą apie nudegimus ir gaisrus pateikite vaikams įdomia – viktorinos, žaidimo, diskusijos – forma, kuri padėtų jiems geriau įsiminti informaciją.
• Nerūkykite prie vaikų!
• Rinkitės ugniai atsparaus audinio čiužinius ir pižamas (jei audinys yra itin degus, etiketėje nurodoma „Keep away from fire“, jei audinys yra nedegus, etiketėje nurodoma „Fire resistant“).
• Nenaudokite nešiojamųjų elektrinių šildytuvų, taip pat šildytuvų su atvira liepsna ar lengvai pasiekiamu kaitinimo elementu.
• Laikykite išjungtus ir nepasiekiamus daiktus, kurie gali įkaisti, pvz., drabužių lygintuvus, plaukų garbanojimo ar tiesinimo žnyples.
• Įrenkite atitvarus prie židinių, radiatorių ar karštų vamzdžių, naudokite apsauginius vartelius virtuvės zonoje.
• Degius žaislus, kitus daiktus laikykite toliau nuo viryklių, židinių, šildytuvų ir kitų šilumos šaltinių.
• Neleiskite vaikams būti maisto gaminimo vietose be priežiūros. Mokykite juos, kad yra nesaugių daiktų ir vietų, kuriose žaisti nesaugu.
• Naudokite viryklių apsaugas nuo vaikų (jų galima įsigyti buitinės technikos parduotuvėse), gamindami maistą naudokite tolimiausias viryklių kaitvietes, o puodų ir keptuvių rankenas pasukite taip, kad vaikams būtų sunku jas pasiekti.
• Niekada nepalikite be priežiūros besikūrenančių kepsninių ir laužų.
• Karštą maistą ir skysčius laikykite toliau nuo stalo krašto, nepalikite jų ant staltiesių, nes vaikai gali nutempti jas žemyn ir nusiplikyti.
• Prieš maitindami vaiką patikrinkite, ar maistas nėra per karštas: užlašinkite šiek tiek skysčio ant vidinės riešo pusės odos – čia ji plona ir labai jautri šilumai. Pašildytas maistas turėtų būti šiltas, bet jokiu būdu ne karštas.
• Nešildykite buteliukų su maistu mikrobangų krosnelėje, nes joje skystis sušyla netolygiai, todėl gali nudeginti vaiko burną ir gerklę. Buteliukams šildyti naudokite specialų elektrinį šildytuvą arba įmerkite buteliuką į šiltą vandenį ir palaikykite ne ilgiau kaip 15 minučių (ilgiau šildant atsiranda galimybė veistis bakterijoms). Vanduo turėtų būti ne per karštas – toks, kad į jį būtų galima įkišti ranką. Iš šildytuvo išimtą buteliuką suplakite, kad jo turinio temperatūra taptų tolygi.
• Negerkite ir neneškite karštų skysčių, jei šalia jūsų yra mažų vaikų!
• Ypač didelį nudegimų pavojų tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems kelia įkaitęs aliejus. Naudokite karščiui atsparias įspėjamąsias etiketes ant prietaisų ar indų, kuriuose yra karšto aliejaus. Susilaikykite nuo alkoholinių gėrimų vartojimo, kai gaminate maistą karštame aliejuje.
• Mokykite vaikus laikytis atokiau nuo karštų objektų, nežaisti su degtukais, žiebtuvėliais, cheminėmis medžiagomis ar elektros prietaisais. Naudokite tik vaikams sunkiau įžiebiamus žiebtuvėlius.
• Nudegimo pavojų keliančias priemones laikykite vaikams nepasiekiamose vietose! Saugiai laikykite degias medžiagas! Degius skysčius laikykite sandariai uždarytus originalioje taroje vaikams nepasiekiamoje vietoje ir atokiau nuo šilumos ar liepsnos šaltinių.
• Būkite atsargūs su žvakėmis! Degančias žvakes laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje, nepalikite jų degančių be priežiūros.
• Venkite fejerverkų kieme! Neleiskite vaikams žaisti su fejerverkais ar šalia jų.
• Bengališkosios ugnelės nepagrįstai vadinamos šaltosiomis – jų degimo temperatūra siekia 917 ºC, todėl jos yra labai pavojingos! Jas degančias prilietę prie degių daiktų galite sukelti gaisrą, taip pat galite nusideginti patys. Nemėtykite jų, nekabinkite ant eglučių, neduokite vaikams į rankas – mažieji gali bandyti jas užpūsti, todėl gali nudegti veidą, o  suėmę metalinį strypelį per arti ugnies gali nudegti rankas.
• Naudokite apsaugines elektros lizdų sklendes ir dangtelius, venkite elektros instaliacijos perkrovos.
• Patraukite elektros laidus iš vaikų akiračio, kad vaikai jų netampytų ir nekramtytų, pakeiskite pažeistus ar susidėvėjusius elektros laidus naujais.
• Užtikrinkite, kad karšto vandens temperatūra būtų ne didesnė nei 50–60 °C. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 1-196 „Dėl pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ įtvirtinta, kad karšto vandens temperatūra karšto vandens naudojimo vietose turi būti ne žemesnė kaip 50 ºC ir ne aukštesnė kaip 60 ºC, išskyrus legioneliozės prevencijos atvejus. Jei namuose naudojama autonominė vandens šildymo sistema, joje turėtų būti termostatai, leidžiantys nustatyti norimą tiekiamo karšto vandens temperatūrą, siekiant išvengti nusiplikymo atsukus karšto vandens čiaupą, ypač jei namuose yra kūdikių ar mažų vaikų.
• Visada patikrinkite vandens temperatūrą prieš nardindami vaiką į vonią! Tam reikėtų įsigyti vandens termometrą, nes ranka objektyviai įvertinti vandens temperatūrą yra sunku. Vandens temperatūra vonioje turėtų būti apie 38 °C.
• Kūdikių ir mažų vaikų odelė yra labai plona ir jautri. Ji gali nudegti netgi vaikui prisilietus prie saulėje įkaitusių metalinių detalių ar įkaitusios žaidimų aikštelių dangos. Karštą vasaros dieną įvertinkite žaidimo aikštelės dangos temperatūrą, jei vaikas bėgioja basas. Prieš sodindami kūdikį į automobilinę kėdutę patikrinkite, ar jos diržai ir sagtys nėra įkaitę. Palikdami automobilį tiesioginiuose saulės spinduliuose, uždenkite automobilinę kėdutę rankšluosčiu ar antklode, kad ji neįkaistų.
• Kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai sužalojimų patiria artimiausioje aplinkoje, todėl nepalikite jų namuose vienų ar su vyresniais, tačiau nepilnamečiais šeimos nariais!

Pirmoji pagalba nudegus ar nusiplikius 

Ištikus nelaimei labai svarbu nesutrikti ir tinkamai suteikti nukentėjusiajam pirmąją pagalbą, kad jis patirtų kuo mažesnę psichologinę traumą ir galimas gautos traumos pasekmes ateityje.

• Nusideginus oda dar kurį laiką išlieka karšta, tad ir toliau yra pažeidžiami jos audiniai. Todėl pažeistą odos vietą pasistenkite tuojau pat atšaldyti, geriausia, 10–20 minučių palaikykite po tekančia šalto vandens srove. Tai efektyviausias būdas, kuris ne tik palengvina juntamą skausmą, bet ir sumažina nudegimo lygį. Taip elgtis rekomenduojama tiek nusiplikius karštais skysčiais (arbata, kava, verdančiu vandeniu) ar aliejumi, tiek nusideginus įvairiomis cheminėmis medžiagomis.

• Pažeistą vietą galite atšaldyti ir iš šaldiklio išimtais produktais, tik juos prie žaizdos laikykite ne ilgiau kaip 3 minutes, nes oda gali nušalti ar net gangrenuoti. Jei žaizdos po tekančiu vandeniu pakišti negalite, ant jos uždėkite ir kiek palaikykite šaltu vandeniu sudrėkintą švaraus audinio skiautę, ją vis iš naujo sušlapindami.
• Svarbu! Jei nusiplikėte užsipylę karštų skysčių ar aliejaus ant drabužių, nesistenkite jų tuojau pat nusirengti, nes galite nuplėšti pažeistą odos sluoksnį. Iš pradžių nuplikytas vietas pakiškite po šalto vandens srove ir tik tada itin atsargiai pabandykite atskirti medžiagą nuo odos.
• Atvėsintą pažeistą vietą uždenkite steriliu tvarsčiu.
• Stenkitės nepašalinti dėl nudegimo atsiradusių pūslių, nes jos veikia tarsi biologinis tvarstis – apsaugo žaizdą ir šiek tiek sumažina juntamą skausmą.

Atminkite, kad pažeistos vietos negalima tepti aliejumi, sviestu ar kitomis buitinėmis priemonėmis. Tai tik pablogina ir sulėtina žaizdų gijimą.

Lengvus nudegimus, kurie yra panašūs į nudegimus saulėje, galima gydyti namuose. Jei nudegusi oda yra su pūslėmis ar atrodo infekuota (paraudusi, patinusi), reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Į asmens sveikatos priežiūros įstaigą reikėtų kreiptis, jeigu:

• nudegimo vieta yra apanglėjusi ar pabalusi;
• nudegimą sukėlė elektra ar cheminės medžiagos;
• yra pažeistas veidas, rankos, genitalijos ar sąnariai;
• pažeidimo vieta yra didelė (1 proc. kūno ar daugiau; tai sudaro maždaug nukentėjusiojo plaštakos dydžio plotą ir daugiau).

! Skubėti ir nedelsiant kreiptis į gydytojus reikėtų ir tada, jei nusidegino ar nusiplikė vaikas ar, juo labiau, kūdikis – vaikų oda yra daug jautresnė nei suaugusiųjų, todėl jie nudega greičiau, nudegimai būna gilesni, dažniau gresia komplikacijos. Kuo skubiau skambinkite į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112, vykdykite gautus nurodymus, laukite greitosios pagalbos arba patys vežkite vaiką į artimiausią medicinos įstaigą.

Parengė visuomenės sveikatos specelistė, vykdanti visuomenės sveikatos tiprinimą Jurgita Mikoliūnienė pagal SMLPC parengtą informaciją

Automatinis išorinis defibriliatorius

Defibriliatorius (AID) – efektyviausia pasaulyje žinoma gaivinimo priemonė, kurią staigaus širdies sustojimo atveju namuose, darbe ar viešoje vietoje per trumpiausią įmanomą laiką gali panaudoti kiekvienas praeivis iki atvykstant greitajai medicinos pagalbai ir išgelbėti gyvybę.

Automatiniai išoriniai defibriliatoriai (ADI)

Panevėžio mieste

• Panevėžio miesto poliklinika (Nemuno g. 75),
• Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centras (Nemuno g. 75),
• Panevėžio rajono poliklinika (A. Jakšto g. 4),
• Konsultacijų poliklinika (A. Jakšto g. 6),
• Parduotuvės „LIDL“ (Kosmonautų g. 14; J. Basanavičiaus g. 67; Smėlynės g. 112 A),
• Parduotuvės „Rimi“ (Savitiškio g. 61; Klaipėdos g. 82; Ragaudžių g. 2),
• „Kalnapilio arena“ (Parko g. 12),
• Sveikatingumo klubas „Impuls“ (Parko g. 14), SEB bankas (Vasario 16-osios g. 10),
• Teritorinė ligonių kasa (Respublikos g. 66).

Pirmosios pagalbos teikimo mokymai visuomenei vykdomi Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure, Respublikos g. 68  (II a. salė).

Registracija tel. 8 671 42862, el. p. ala.kuzmiene@panevezysvsb.lt

Pagal Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties informaciją parengė Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Ala Kuzmienė.

Vasaros karštis gali būti ne tik džiuginantis, tačiau pavojingas ar net pražūtingas, jei elgsimės neatsakingai.

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pavojų – karštą dieną palikti vaikus vienus automobiliuose!

Kartais tėvai, norėdami greitai sutvarkyti savo reikalus, sąmoningai palieka vaikus (ypač, jei jie miega) automobilyje, manydami, kad per pusvalandį nenutiks nieko blogo. Kai kurie tėvai, palikdami vaikus vienus automobilyje, saugumo sumetimais netgi uždaro langus tokiu atveju oro cirkuliacijos automobilio viduje  visai nelieka. Tokie atvejai gali baigtis vaiko perkaitimu ar net mirtimi!

Net ir per trumpą laiką mažą vaiką, ypač kūdikį, gali ištikti šilumos smūgis. Vaikus palikti automobilyje yra pavojinga, nes temperatūra viduje, ypač jei jis pastatytas saulėtoje vietoje, gali pakilti akimirksniu. Net automobilyje su atvertu langu, ar stovinčiame pavėsyje, vidaus temperatūra per palyginti trumpą laiką gali pasiekti pavojingą lygį.  

Temperatūra, viršijanti 40º C, gali būti pražūtinga kiekvienam, o ypač vaikui. To priežastys yra šios:

• Vaiko organizmas sunkiau prisitaiko prie karščio, net ir nedidelis temperatūros šuolis gali lemti vaiko perkaitimą (hipertermiją)! Kūdikio termoreguliacija nėra visiškai išsivysčiusi, todėl ji gali labai greitai išsibalansuoti.
• Vaiko kūno temperatūra kyla 3–5 kartus greičiau nei suaugusiojo, kadangi vaiko organizme yra mažesnis vandens rezervas nei suaugusiojo.
• Hipertermija gali pasireikšti per 20 minučių, o mirtis gali ištikti po dviejų valandų.

Dažniausiai hipertermijos aukomis automobiliuose tampa 0–4 m. amžiaus vaikai. Transporto priemonėse perkaitę vaikai patenka į ligoninę ir reikia daug pastangų, siekiant suvaldyti jų organizmo būklę.

 Prevencinės priemonės

• Niekada nepalikite vaiko automobilyje net trumpam.
• Pastebėję vaiką ar vaikus vienus paliktus automobilyje, nedelsdami skambinkite tel. 112.
• Važiuodami automobiliu kartu su vaiku, pasidėkite savo daiktus (rankinę, telefoną ir pan.) ant grindų prie galinės sėdynės.
• Visiems išlipus iš automobilio, užrakinkite jį. Laikykite raktelius vaikams nepasiekiamoje vietoje. Net jei neturite vaikų, svarbu imtis atitinkamų atsargumo priemonių, kad apsaugotumėte kaimynų šeimas.
• Jei jūsų vaikas dingo, visada nepamirškite pirmiausia patikrinti vandens telkinio, jei toks yra, ir transporto priemonę, įskaitant bagažinę.

Jei įtariate, kad vaikas perkaito

Karščiavimas ir perkaitimas yra skirtingi dalykai. Perkaitusio vaiko kūno temperatūra gali išlikti įprasta – apie 37ºC. Perkaitimas gali ištikti staiga ir labai sunkia forma arba pasireikšti palaipsniui. Dėl perkaitimo gali sutrikti centrinės nervų sistemos veikla, atsirasti galvos smegenų pažeidimų. Šilumos smūgį patyrusį vaiką gali ištikti net mirtis.

Požymiai, rodantys, kad vaikas perkaito

• Vienas iš pirmų požymių yra prakaitinis bėrimas, kuris parodo, kad aplinkos temperatūra kūdikiui ar vaikui yra per didelė.
• Sumažėjęs šlapimo kiekis (net, jei vaikas valgo ir geria). Tokiu atveju, skysčių vaikui reikia duoti dvigubai daugiau nei jų jis išgeria įprastai.
• Vaikas pasidaro vangus, mažiau juda.

Išvardyti perkaitimo požymiai yra rimtas signalas, todėl juos pastebėjus vaiką būtina išvesti iš karštos aplinkos ir užtikrinti, kad jis vartotų skysčius.

Jeigu vaikui šalia minėtų požymių pradeda staiga kilti temperatūra ir pasiekia 40ºC, jeigu jis visiškai neprakaituoja, mažėja ašarų kiekis, kas rodo, kad vaikui labai trūksta skysčių, ir situacija gali pablogėti akimirksniu, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą ar skambinti telefonu 112!

Būkite saugūs ir saugokite savo vaikus!

Parengta pagal Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro informaciją

Karšti orai prie vandens telkinių pritraukia vis daugiau žmonių. Vasaros metu padaugėja skęstančių ir nuskendusių žmonių skaičius.

Svarbu !

• praktiškai 80 proc. paskendusiųjų – vyriškos lyties asmenys. Tai galioja visoms amžiaus grupėms. Lietuvoje vyrų mirštamumo dėl skendimų rodiklis 3–5 kartus didesnis nei moterų!
• vaikai skęsta tyliai!
• jeigu netoli vandens telkinio dingo vaikas, pirmiausia jo reikia ieškoti vandenyje!

Pagrindinės paskendimų priežastys:

• nemokėjimas plaukti;
• vaikų nepriežiūra;
• pavojų neįvertinimas, nepaisymas arba ignoravimas;
• informacijos apie saugų elgesį vandenyje stoka;
• neapribotas patekimas prie vandens telkinių;
• galimybių išsigelbėti ar būti išgelbėtam nebuvimas;
• alkoholio vartojimas;
• maudymasis neleistinose vietose.

Dažniausiai spėjama išgelbėti tik 1 iš 10 skęstančiųjų.

Karštuoju vasaros laikotarpiu nelaimių prie vandens ir vandenyje padaugėja. Pastebėjus skęstantįjį, žmonės dažniausiai išsigąsta ir nežino kaip elgtis. Visuomenės sveikatos specialistai pataria tokiais atvejais nesutrikti ir įvertinus situaciją imtis gelbėjimo ir gaivinimo veiksmų, kol į pagalbą atvyks kvalifikuoti specialistai.

Pamačius skęstantįjį, pirmiausia reikia atkreipti aplinkinių dėmesį. Šaukite: „Žmogus skęsta!“ Paskui apsidairykite, gal netoliese rasite kokią nors gelbėjimo priemonę. Tai galėtų būti bet koks vandenyje neskęstantis daiktas, kurį galėtumėte nusviesti skęstančiajam: gelbėjimo ratas, pripučiamas čiužinys ir kt. Paprašykite aplinkinių žmonių iškviesti greitąją medicininę pagalbą bendruoju pagalbos numeriu 112 ir gelbėtojus. Jei įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, ištiesti jam lazdą, storesnę medžio šaką arba nusviesti jam virvę. Jeigu neradote jokių gelbėjimo priemonių, galima priplaukti prie skęstančiojo, sugriebti jį už plaukų ir ištempti į nepavojingą vietą. Taip elgtis galima tik kraštutiniu atveju ir tik tada, jeigu esate tikrai geras plaukikas. Jei leidžia vandens gylis, saugiausia prie skęstančiojo eiti, o ne plaukti. Esant galimybei, darykite tai ne vienas, o pasitelkite į pagalbą daugiau žmonių. Ištraukę nukentėjusįjį iš vandens, apverskite jį veidu žemyn ir išvalykite jam burną. Padėkite nukentėjusįjį pilvu ant kelių, kad iš plaučių pasišalintų vanduo ir, jeigu žmogus nekvėpuoja ar kvėpuoja nereguliariai, pradėkite gaivinti.

Visuomenės sveikatos specialistai pataria, kad prieš pradedant gaivinimą, būtina nukentėjusįjį skubiai paguldyti ant nugaros, ant kieto pagrindo, apnuoginti krūtinės ląstą, atlaisvinti juosmenį, užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą. Dviem pirštais reikia užspausti nosį. Orą per burną įpūstį reikia du kartus. Gaivinimo schema yra tokia: du įpūtimai, tada patikrinamas pulsas, ir jei jo nėra – reikia dar du kartus įpūsti oro ir trisdešimt kartų ritmingai ir tvirtai spausti krūtinkaulį 5-6 cm. Spausti reikia apatinę krūtinkaulio dalį (dviejų pirštų atstumu į viršų nuo krūtinkaulio apačios), abiejų rankų delnus sudėjus vieną ant kito (pirštai turi būti pakelti), ištiestomis per alkūnę rankomis, statmenai krūtinkaulio. Atvykus greitosios medicininės pagalbos darbuotojams ar gelbėtojams, nukentėjusiojo gaivinimą perims specialistai.

Informaciją parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Jurgita Mikoliūnienė pagal SMLPC informaciją

                      Sušilus orams, daug laiko praleidžiame soduose, sodybose, prie vandens telkinių. Buvimą gamtoje neretai apkartina įvairiausi vabzdžiai, uodai, bitės, vapsvos ir kt. Vabzdžių įgėlimas dažniausiai būna skausmingas, o dauginiai įgėlimai gali sukelti stiprią organizmo reakciją. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus edukologė Vida Dubinskienė perspėja, kad reakcija į įgėlimą gali būti dvejopa: normali ir alerginė. Įgėlimas vadinamos žaizdelės, pažeidžiančios minkštuosius audinius.

Priklausomai nuo žmogaus individualios reakcijos, jie gali būti pavojingi gyvybei ir net mirtini , jei laiku nesuteikiama pagalba, ypač jei žmogus patiria sunkią alerginę reakciją. Įgėlus vabzdžiui, visada reikia stebėti, ar nekyla alerginės reakcijos, kuri gali progresuoti iki anafilaksinio šoko. Įgėlus į burną ar ryklę, gali staiga sutinti kvėpavimo takai ir žmogus gali uždusti.

Kaip atpažinti bitės įgėlimą?

• stiprus aštrus skausmas įgėlimo vietoje;
• įgeltos vietos paraudimas, patinimas;
• kūno odos niežėjimas;
• bitės įkandimo vietoje likęs geluonis

Sunkėjant alerginei reakcijai, gali atsirasti dusulys, veido tinimas, pasunkėti kvėpavimas, pasireikšti dilgėlinis viso kūno bėrimas, nukristi kraujospūdis ir kt.

Pasireiškus alerginei reakcijai reikia:

• mažinti skausmą ir patinimą;
• pasirūpinti, kad nukentėjęs žmogus patektų į gydymo įstaigą;
• skubiai pašalinti bitės geluonį, jo nespaudžiant pirštais ar pincetu, bet nubraukiant elektronine kortele ar bukąja peilio geležtės dalimi, nes suspaudus geluonį į žmogaus organizmą gali patekti dar daugiau nuodų;
• numaukite nuo įgeltos galūnės žiedus, laikrodžius, apyrankes, nusekite papuošalus;
• uždėkite ant įkandimo vietos šaltą kompresą, ledo ar šaldytuvo kameroje sušaldytų maisto produktų ir laikykite mažiausiai 10 minučių;
• duokite išgerti antihistamininių vaistų

Jei patinimas plinta arba sunkėja simptomai kvieskite greitąją medicinos pagalbą tel.112 ar patys skubiai vežkite į artimiausią ligoninę.

Jeigu pasireiškia labai stipri organizmo reakcija, ryškėja anafilaksinio šoko požymiai, brangi kiekviena sekundė. Kol atskubės medikai, nuraminkite nukentėjusįjį. Jei žmogus sąmoningas, padėkite jam patogiai atsigulti ar atsisėsti.

Jeigu žmogus dūsta, pasodinkite, kad būtų lengviau kvėpuoti. Jeigu jaučia silpnumą, svaigsta galva, paguldykite ir kojas pakelkite aukščiau už galvą. Stebėkite ir įvertinkite gyvybinius požymius: sąmonę, kvėpavimą, pulsą, odos pokyčius. Jei nukentėjusysis netenka sąmonės ir nustoja kvėpuoti, atlikite gaivinimo veiksmus (30 krūtinės ląstos paspaudimų ir 2 įpūtimai) iki kol atvyks greitoji medicinos pagalba. 

Informaciją parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Jurgita Mikoliūnienė pagal SMLPS informaciją

Šiltuoju metų laiku pasilepiname šiluma, tačiau neretai užklumpa ir netikėtos audros, kurias lydi ir perkūnija. Perkūnijos metu atmosferoje  susidaro dideli elektros išlydžiai, kuriuos lydi šviesos blyksniai (žaibai) ir  garsas (griaustinis).

Žaibuojant ir griaudžiant patariama:

• Pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą.
• Išjungti visus elektros prietaisus, atjungti antenas. 
• Nesiliesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai.
• Nesislėpti po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškoti prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų. Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.
• Nebūti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant skubėti į krantą.
• Nebėgioti, nevažiuoti motociklu ar dviračiu, nelaikyti rankose metalinių daiktų.
•  Važiuojant automobiliu perkūnijos metu sustoti, įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų ir ramiai palaukti.
• Pamačius kamuolinį žaibą,  elgtis ramiai, nejudėti ir prie jo nesiartinti, nebandyti paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nebandyti nuo jo bėgti, nes oro srovė gali jį pritraukti prie jūsų.

Žaibas tiesiai į žmogų trenkia palyginti retai – dažniausiai jo aukomis tampa stovėjusieji šalia medžio ar vandens telkinio. Žaibas akimirksniu perskrodžia žmogaus kūną, palikdamas įeinamąjį ir išeinamąjį nudegimus. Dažniausiai nuo žaibo nukeltėję žmonės randami smarkiai apdegę.

Norint išvengti žaibo sukeliamų nelaimių, geriausia ant pastatų įsirengti žaibolaidžius, o jeigu jie jau yra, patartina patikrinti, ar jie gerai įžeminti, tvarkingi.

Informaciją parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Jurgita Mikoliūnienė pagal SMLPC informaciją

MOKOMOJI METODINĖ MEDŽIAGA „VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONIŲ NUKRITIMŲ PREVENCIJA“ (ATIDARYTI NAUJAME LANGE IR PERŽIŪRĖTI)